Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo įstaigoje, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, klasių auklėtojais, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.

Socialinis pedagogas:

• vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo);
• vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio, žalingų įpročių bei kitų problemų sprendimo prevencines programas;
• padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaiką, suprasti jo socialinius bei psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises bei pareigas;
• informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę bei pedagoginę pagalbą;
• teikia siūlymus, kaip būtų galima gerinti socialinį – pedagoginį klimatą, sukurti jaukią, saugią darbo aplinką;
• tiria socialinės – pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės – pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę;
• kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį – informacinį darbą;
• inicijuoja, organizuoja socialinių projektų kūrimą ir jų įgyvendinimą;
• inicijuoja išteklių, kurie būtini vaikų ir jų šeimų poreikiams patenkinti, gavimą;
• atstovauja ir gina vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose;
• kartu su pedagogais bei mokyklos psichologu rūpinasi vaikų socialinių įgūdžių ugdymu;

• konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais;
• lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

Vilniaus Sausio 13-osios mokyklos psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas

Mokykloje dirbantis psichologas:

• įvertina mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas;
• bendradarbiauja su mokytoju, specialiuoju pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu ir kitais su mokiniu dirbančiais specialistais, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus, dirba mokyklos specialiojo ugdymo komisijoje;
• konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais;
• rengia individualias rekomendacijas mokinio psichologinėms, asmenybės ir ugdymosi problemoms spręsti;
• konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais;
• inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų bei veiksmingiau ugdyti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius;
• dalyvauja formuojant teigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius bei jų ugdymą kartu su bendraamžiais;
• šviečia mokyklos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
• renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, psichikos sveikatos centrais, policija ir kt.), bei atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu stebėseną;
• atlieka aktualius mokykloje psichologinius tyrimus atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės poreikius;
• mokyklos psichologas atsako už korektišką gautų duomenų panaudojimą, turimos informacijos konfidencialumą, savo darbo kokybę bei mokinių saugumą savo darbo metu.

Vilniaus Sausio 13-osios mokyklos psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas

Psichologinio konsultavimo aspektai

Mokyklos logopedo pagrindinis uždavinys – rūpintis mokinių kalbos vystymosi raida, kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų korekcija.

Veiklos kryptys:

• Kalbos tyrimo: tai viena iš pagrindinių mokyklos logopedo veiklos krypčių. Jo metu visapusiškai tiriama mokinio kalba (tartis, žodynas, gramatinė sandara, rišlioji kalba), nustatoma kalbos sutrikimo priežastis ir pobūdis, planuojama veikla kalbos sutrikimams šalinti, numatomos mokinio kalbos ir alternatyvinės komunikacijos plėtojimo korekcijos kryptys.
• Konsultavimo ir pedagoginio švietimo: mokyklos logopedas rengia individualias ir grupines konsultacijas dėl kalbos sutrikimų šaltinio, konsultuoja tėvus (globėjus), pedagogus; sunkesniais kalbos sutrikimų atvejais padeda pedagogams ir tėvams (globėjams) sudaryti individualią mokinio sakytinės ir rašytinės kalbos plėtojimo programą; vykdo tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų visuomenės narių švietimą aktualiais vaikų kalbos ugdymo, kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų šalinimo klausimais.
• Ryšių su mokykloje dirbančiais specialistais: mokyklos logopedas dalyvauja mokyklos vaiko gerovės komisijos veikloje, bendradarbiauja su mokyklos medicinos darbuotojais, specialiuoju pedagogu, psichologu, kitais specialistais.
• Tyrimo ir organizavimo: mokyklos logopedas sistemingai kaupia logopedinio, pedagoginio ir medicininio tyrimo duomenis, juos gretina ir analizuoja, susipažįsta su naujomis kalbos tyrimo bei korekcinio darbo metodikomis, išbando jų galimybes ir taiko jas savo darbe, turtina logopedinį kabinetą vaizdine – metodine medžiaga.

Mokyklos specialusis pedagogas:

• atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, nustato mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą mokykloje;
• bendradarbiaudamas su mokytojais, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais, numato ugdymo tikslus ir uždavinius bei jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių poreikius bei galimybes, ir juos taiko;
• padeda specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams įsisavinti ugdymo turinį (specialiojo pedagogo kabinete ar grupėje/klasėje) ir lavina jų sutrikusias funkcijas, atsižvelgdamas į kiekvieno specialiųjų ugdymosi poreikių mokinio gebėjimus, ugdymosi galimybes, mokymosi ypatumus;
• pataria mokytojams, kaip pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams mokomąją medžiagą ir mokymo priemones, individualizuoti programas;
• dalyvauja mokyklos VGK (vaiko gerovės komisijos) veikloje;
• šviečia mokyklos bendruomenę specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo klausimais, formuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius.